- tikimas
- 2 tìkimas, -à adj. (3b) Rtr, NdŽ; I
1. MP70, M kuriuo galima ar reikia tikėti, tikėtinas, tikras: Tai vis tikimì dalykai DŽ. Tìkimas liudijimas turi būti patikrintas FT. Bet mani tatai daiktas neest tikimas ir nenoriu jo rodyt MP89.
2. N, J1, KŽ kuriuo galima pasitikėti, pasikliauti, patikimas; ištikimas: Ot tę tai mūs tìkimas žmogus Pls. Mes būsim tikimi, kaip tu, tėveli Vd. Kurs jau įstatymų ir žmonių tiesų neatboja, tas negali būti tikimas žmogus Vd. Teipag ir raštas šventas norint tikimiemus katolikamus yra ant prikėlimo DP50.
tikimaĩ adv. KŽ; SD397, Sut: Galingai žemę tu valdai, tau tikimai visi tarnausim! Vd. Ten aš šventą ugnį kūrensiu tikimai, kol tik gyvensiu! Vd. Apsižadu tikimai tau tarnauti Ba2Ezd9,38.3. IM1862,22 laukiamas, spėjamas, numanomas, tikėtinas: Tikimóji paklaida FzŽ212. Tikimiáusia vertė FzŽ387. Po teip maž tikimám mokytinių atsakymui [Jėzus] liepė žmonėmus sėstis ant šėko krūvomis DP125.
Dictionary of the Lithuanian Language.